Contionary:*ṭeḳon
Proto-Cuyic
Etymology
From Proto-Indo-European *dʰéǵʰōm.
Pronunciation
- IPA: /t͈ě.k͈oːɴ/
Noun
*ṭéḳōn f (genitive *ṭéḳōns)
- man, human
Inflection
| Declension of *ṭéḳōs (collective n-stem) | |||
|---|---|---|---|
| Case | Singular | Dual | Plural |
| Nominative | *ṭéḳōn | *ṭéḳen | *ṭéḳen |
| Vocative | |||
| Accusative | *ṭéḳōns | ||
| Genitive | *ṭéḳōns | *ṭéḳōys | *ṭéḳōn |
| Instrumental | *ṭéḳōnī | *ṭéḳōnīh | *ṭéḳōmṗi |
| Lative | *ṭéḳnənd | *ṭéḳōmṗənd | |
| Locative | *ṭéḳōney | *ṭéḳōnsu | |
| Separative | *ṭéḳōnǒd | *ṭéḳōnoh | *ṭéḳōmṗi |
Descendants
- Old Oypatha: 人 (tétöŋ)